Fotogrametrija nuolat tobulėja, tačiau nuotraukos išlieka pagrindiniu informacijos šaltiniu. Darbui dažniausiai naudojama fotogrametrinė kamera, ji panašį į visiems gerai pažįstamą fotoaparatą, tačiau išsiskiria tuo, kad turi orientavimo įtaisą.
Fotogrametrijos duomenys labiausiai reikalingi atliekant statybos darbus, transporto sistemų tyrimus ir planavimus. Taip pat, ją pasitelkia istoriniams statiniams ir paminklams aptikti bei kaupti informacijai apie biologines formas ir jų pokyčius.
Fotogrametrija suteikia galimybę, visiškai be vargo, virtualioje erdvėje, tiesiog naudojantis kompiuteriu, atlikti įvairias simuliacijas, daryti matavimus ir reikalingus skaičiavimus. Taip pat palengvina ir užduočių vykdymą — dideli objektai, plotai puikiai matomi ir juos galima apžiūrėti iš visų pusių.
Norint geriausiai atlikti aerofotografiją yra naudojamas bepilotis skraidymo aparatas (dronas). Šis būdas yra vienas pažangiausių ir, žinoma, populiariausių. Bepilotėje skraidyklėje įmontuota fotokamera fiksuoja vietovę ir tokiu būdu gaunami fotografiniai vaizdai.
Fotogrametrija, o ypač aerofotografija ypatinga tuo, kad surinkti informacijai nereikia fizinio kontakto su objektu. Pasitelkus droną galima užfiksuoti neprieinamus ar pavojingus objektus, nesukeliant jokio pavojo įrangai ar specialistui.
UAV (Unmanned Aerial Vehicle) technologijos taikymas išsiskiria tuo, kad fotografiniai vaizdai saugomi realiu laiku ir paprasta užfiksuoti sudėtingą reljefą ar sunkiai prieinamas vietas. Fotografiniai vaizdai apdorojami greitai, o sukurti produktai ypatingai tikslūs. Be to, toks būdas yra vienas pažangiausių bei populiariausių, norint gauti informaciją apie žemės paviršiuje esančius objektus. Pasitelkiant UAV (Unmanned Aerial Vehicle) technologiją, sukuriami itin tikslūs, kokybiški skaitmeniniai ortofografiniai žemėlapiai ir sugeneruojami 3D paviršiaus modeliai.
Galutinius modelių variantus galima perkelti į skirtingas programas ir juos naudoti kaip skirtingus duomenų tipus. Siekiant gauti informaciją apie aukštį, naudojamas skaitmeninis paviršiaus modelis, norint dirbti su 3D informacija — taškų debesis. 2D duomenims reikalingas ortomozaikos išeksportavimas. Galutinis variantas klientui pateikiamas interaktyvių žemėlapių forma, skaitmeniniais reljefo ir 3D paviršiaus modeliais.
Duomenų apdorojimas fotogrametrijoje — ilgiausiai trunkantis procesas (gali užtrukti, net 10 kartų ilgiau nei duomenų rinkimas lauke). Taip pat duomenų apdorojimui naudojami galingi kompiuteriai, kurie sugeba apdoroti daug gigabaitų užimančius vaizdus.
Mums ypač svarbūs kliento norai, tad visada stengiamės ieškoti inovatyviausių sprendimų, kad rezultatas būtų kuo kokybiškesnis. UAB „GISTAMA“ komandos profesionalai visada pasiruošę priimti naujus iššūkius.
